Pozityvi tėvystė ir pozityvus bendravimas su vaiku

Pozityvi tėvystė ir pozityvus bendravimas su vaiku

Šiandien tėvams kyla daugybė iššūkių ir klausimų: ar esu gera mama, geras tėtis? Kaip tinkamai bendrauti su vaiku, lavinti, auklėti, motyvuoti mokytis ir atliepti svarbiausius jo poreikius? ,,Tėvystės galima išmokti,“- teigia patyrusi teisininkė, didelę tarptautinę patirtį vaiko teisių srityje turinti ekspertė ir pozityvios tėvystės lektorė Dainora Bernackienė.

Dainora, tad kas ta pozityvi tėvystė? Ar tai iš tiesų nėra nuolaidžiavimas vaikui?

 Pozityviosios tėvystės filosofija koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą. Tačiau pozityvi tėvystė – tai ne tik vaiko auklėjimo filosofija, bet ir nelengvas kasdieninis darbas su savimi.

Pagrindinė pozityviosios tėvystės idėja – išugdyti geriausias vaiko savybes bei padėti jam atskleisti savo potencialą, kad užaugęs jis sugebėtų visiškai save realizuoti[1] . Taigi, vaikams be galo svarbu jausti tėvų meilę, dėmesį ir švelnumą.

Ką atsakytumėte „griežtojo auklėjimo“ šalininkams, kurie vis dar mano, kad be diržo doro žmogaus neužauginsi ir neišauklėsi?

 Vaikai turi gerbti tėvus, bet ne jų bijoti. Tik tuomet, atsitikus nelaimei ar iškilus problemoms, jie pagalbos pirmiausia kreipsis į tėvus. Labai svarbu skatinti vaiką kalbėti, ypač kai jis jaučiasi blogai. Taigi, bendravimą išskirčiau kaip pagrindinį įrankį tėvų ir vaikų santykių kūrimo procese. Kartais užmirštame, kad mūsų kalbėjimo su vaiku būdas veikia tarpusavio santykius ir jo asmenybės formavimąsi. Iš to, kaip bendraujame su savo vaiku, jis sužino, koks mūsų požiūris į jį. Vaikams be galo svarbu jausti mūsų meilę, dėmesį ir švelnumą.

Ar yra esminių skirtumų šeimoje auklėjant berniuką ir mergaitę?

Vaikai dažniausiai turi stiprų lygybės ir sąžiningumo jausmą, todėl jiems ne visada lengva suprasti, kodėl su vaikais elgiamasi skirtingai – tarkime, su berniukais griežčiau, su mergaitėmis švelniau ar panašiai. Dėl to jie gali jaustis taip, tarsi tėvai jų nemyli, ar nevienodai myli ir skiria nepakankamai dėmesio. Lyčių lygybės suvokimą, žmonių lygybės principus turėtume diegti nuo pat mažų dienų. Tik tuomet mūsų vaikai augs tolerantiškoje aplinkoje, kur vienodai gerbiamas jausis kiekvienas – nepriklausomai nuo jo lyties, amžiaus ar kitų dalykų.

Kalbant apie pozityvią tėvystę – kokį esminį dalyką išskirtumėte, kas yra svarbiausia ir nuo ko pradėti?

Turbūt, kaip esminį dalyką išskirčiau pozityvią abipusę komunikaciją ir pagarbą. Žodžiai – itin galingas įrankis, leidžiantis mums perteikti savo giliausius jausmus vaikui. Vaikui, girdinčiam teigiamus žodžius iš savo tėvų, susiformuoja teigiamas savęs vertinimas. Tai formuoja jo savigarbą. Siekdami efektyvaus tarpusavio bendravimo turime išmokti aiškiai ir atvirai reikšti savo mintis, to paties mokydami ir savo vaiką. Itin svarbu yra suvokti, kad bendravimas reiškia kalbėjimą su savo vaiku, o ne jam.[2]

Yra tam tikros pagrindinės nuostatos ir gebėjimai, kuriuos turi savyje atrasti ir ugdytis tėvai. Tai – aktyvaus klausymosi įgūdžiai, jie turi būti efektyvūs, nes kitu atveju tėvai paprasčiausiai neišvengs netikrumo ir nenuoširdumo jausmo, o visas bendravimo procesas atrodys mechaninis ir paviršutiniškas.
—

[1] Coste, B. Positive Psychology Theory and Positive Parenting. 2009.  Prieiga per internetą: <http://www.positive-parenting-ally.com/psychologytheory.html>

[2] Dreikurs, R., Soltz, V. Laimingi vaikai: iššūkis tėvams. Vilnius: Vaga, 2007