Smurtas ir jo rūšys

Smurtas ir jo rūšys

Smurtas turi daugybę veidų: fizinis, seksualinis, psichologinis, ekonominis. Gali būti naudojamas vienos formos smurtas, tačiau dažniausiai pasitaiko keleto jų kombinacija, pavyzdžiui, fizinis smurtas naudojamas kartu su psichologiniu ir seksualiniu ir pan. Čia aptarsime dažniausiai sutinkamas smurto formas.

Fizinis smurtas 

Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno – mėlynės, sumušimai, nubrozdinimai, kraujosruvos ir netgi kaulų lūžiai. Kalbant apie smurtą patiriančius vaikus, dažnai susiduriama su ausies įplėšimu, galvos praskėlimu. Fiziniam smurtui priskiriamos ir įvairios vaikams skirtos bausmės – statymas į kampą ir liepimas ilgai stovėti, klūpėti ar sėdėti nepatogia poza. Taip pat uždarymas patalpoje – rūsyje, sandėliuke, tamsioje vonioje ar kitoje ankštoje tamsioje vietoje. Net jei smurtą patiriantys vaikai vengia ar bijo apie tai kalbėti ir papasakoti,neretai apie fizinį smurtą, fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio elgesio ar emocijų: vaikai tampa baikštūs, užsisklendę, arba atvirkščiai – agresyvūs, smurtaujantys prieš silpnesniuosius, gyvūnus.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas – tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Kalbant apie seksualinę prievartą šeimose – dažniausiai tai yra ne vienkartinis reiškinys, o procesas, kuris tęsiasi ilgą laiką, kartais ir ne vienerius metus. Statistika vėlgi negailestinga – dažniausiai nuo seksualinio smurto kenčia moterys ir vaikai. Seksualinei prievartai šeimoje ir santuokoje pateisinti neretai pasitelkiama argumentacija apie prievolę ,,atlikti žmonos pareigą“ ir pan.

Psichologinis smurtas

Psichologinis smurtas – tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas gali pasireikšti įvairiomisformomis. Pavyzdžiui, nuolatinė kritika, asmenybės ir pasiekimų menkinimas, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, manipuliavimas asmeniu, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ir pan. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia nuolat jaustis kaltu, daro ilgalaikę psichologinę ir emocinę žalą, kurią atitaisyti prireikia ne vienerių metų.

Ekonominis smurtas

Ekonominis smurtas susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, partneriui neleidžiama dirbti, iš jo atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju ir panašiai. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius ryšius su smurtautoju

Nepriežiūra – irgi smurtas

Tai yra pasyvus smurtas: nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros, vėlgi, dažniausiai kenčia silpniausieji – vaikai, vyresnio ir pensinio amžiaus asmenys ir neįgalieji. Nepriežiūra pasireiškia šiomis formomis:
Fizinė nepriežiūra – kai nėra tinkamo būsto, maisto ar drabužių;
Medicininė – kai nesuteikiama pagalba susirgus, nesirūpinama sveikata, nepasirūpinama vaistais;
Socialinė – kai nesudaroma galimybė socializuotis, asmuo tarsi įkalinamas namuose, jam draudžiama bendrauti, neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka ir nesudaromos sąlygos, kad jis galėtų bendrauti;
Psichologinė-emocinė – abejingumas, asmens emocinių poreikių neatliepimas, asmens ignoravimas, 
Pedagoginė – kai vaikas neleidžiamas į mokyklą, nemokomas.

Kur kreiptis pagalbos?

Jeigu patiriate, ar manote, kad patiriate smurtą artimoje aplinkoje, būtinai ieškokite pagalbos! Pasitarti ir pasikonsultuoti, taip pat ir anonimiškai, galite susisiekę el. paštu info@versmevarena.lt, telefonu +37061226912.