Apie dailės terapiją ir pagalbą sau

APIE DAILĖS TERAPIJĄ IR PAGALBĄ SAU

 Dailės terapija – viena iš meno terapijos krypčių, apimanti dailės ir psichologijos, psichoterapijos žinias. Tai būdas reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius piešiant, tapant, lipdant  ar naudojant kitas meninės raiškos priemones.

Dailės terapija remiasi požiūriu, jog mūsų jausmai, poreikiai, norai dažnai yra neįsisąmoninti ir slepiasi mūsų psichikoje užkoduoti vaizdais. Vadinasi, lengviausias būdas juos pasiekti – piešti. Dailės terapija veiksmingai padeda geriau pažinti savo emocijas, įsisąmoninti užslopintus jausmus ir juos išreikšti, paleisti įtampas, nerimą, didinti pasitikėjimą savimi.

Kam taikoma dailės terapija?

Dailės terapija gali būti taikoma labai įvairiai – vaikams ir suaugusiems, specialiųjų poreikių asmenims, psichikos ligoniams, priklausomybių turintiems žmonėms, krizių ir stichinių nelaimių ištiktiems ar smurtą patyrusiems asmenimsir t.t.. Kiekvienu atveju dailės terapijos metodai ir priemonės taikomos siekiant konkrečiai klientų grupei svarbių tikslų. Pavyzdžiui, mažiems vaikams dailės užsiėmimai gali būti taikomi siekiant praturtinti jų jutiminę patirtį, lavinti smulkiąją motoriką, bendravimo įgūdžius, emocinį intelektą, vaizduotę. Vyresniems vaikams dailės užsiėmimai padeda išreikšti save, ugdo savivertę ir savivoką. Specialiųjų poreikių ar įvairių rūšių smurtą patyrę vaikai turi galimybę išreikšti save neverbaliniu būdu.

Dailės užsiėmimai nėra skirti norintiems išmokti piešti, sukurti estetišką meno kūrinį. Šis metodas nereikalauja specialių meninių sugebėjimų, svarbus pats kūrybinis procesas, kuris pagal poreikius gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis.

Kaip dailės terapija gali padėti?

Visų pirma, ji skatina bendrauti  – tai, ką tiesiogiai gali paveikti menas yra jausmai ir emocijos. Per emocijas menas veikia ir visą asmenybę, skatindamas ją tobulėti, kūrybiškai spręsti iškylančias problemas. Kūrybinio proceso metu žmogaus išreiškiami jausmai visuomet turi kažką bendro ir su kitų žmonių panašiose situacijose patiriamais ir  išreiškiamais jausmais. Taigi, kurdamas kartu  su kitais, žmogus turi galimybę atsikratyti iliuzijos, jog jo problema yra tokia vienintelė, baisiausia ir nepataisoma. Jis gali pasimokyti iš kitų, gauti palaikymą ir pats padėti, pasidalindamas savo patirtimi. Kartu piešdami vaikai lavina savo bendravimo įgūdžius – mokosi išsakyti savo jausmus, palaukti, atsakyti ir išklausyti.

Dailės terapija padeda išsakyti tai kas netelpa žodžiuose –  kartais mūsų išgyvenami jausmai yra per daug sudėtingi, kad galėtume juos įvardinti. Emocijos – tai pirmoji mūsų kalba, padėdavusi bendrauti su pasauliu kol dar nemokėjome kalbėti. Emocinių išgyvenimų sukurta energija liko mūsų pasąmonės labirintuose užkoduota sudėtingesniais negu kalbos simboliais. Ją išreikšti galime, kai kūrybinio proceso metu pasineriame į savo vidinį pasaulį ir jį užfiksuojame spalvų bei formų pavidalu. Pasak H.B.Landharten, piešdami mes galime „kalbėti rankomis, klausytis akimis, liesti širdimi“. Nežodinė meninė raiška gali tapti vienintele bendravimo su aplinkiniu pasauliu priemone tais atvejais, kai dėlvienokių ar kitokių žmogus nebegali savęs išreikšti žodžiais. Ypač ji svarbi  vaikams, kurie paprastai jaučia ir išgyvena daugiau, nei gali apie tai papasakoti.

Dailės terapija yra ir būdas atspindėti emocines būsenas bei sukelti su jomis susijusius prisiminimus.Terapinio proceso metu žmogus  pasirenka dailės priemones, padedančias atspindėti jam sunkius jausmus ir juos priimti.

Dailės priemonės ne tik atspindi mūsų emocijas, bet kartu skatina jas išreikšti. Tokiu būdu pyktį, baimę, nuoskaudą ar kitokius destruktyvius jausmus išgyvenantis ir dėl to  kenčiantis žmogus, turi galimybę juos saugiai išreikšti socialiai priimtina forma ir nuo jų atsipalaiduoti.

Kaip dailės terapija gali padėti smurtą patyrusiems žmonėms?

 Patiriami jausmai ir išgyvenimai – baimė, nerimo ir nesaugumo jausmas, pyktis, kaltė – dažniausiai yra tokie stiprūs, kad nepasiduoda „protingiems“ patarimams  kaip antai „tu turi nusiraminti“ „ viskas bus gerai“. Tačiau pavirtę spalvų ir formų simboliais jie tampa „pagauti“ tarsi nuotraukoje. Tuomet galime sau pasakyti „tai štai kaip aš jaučiuosi“ ir savęs paklausti „ar man patinka tai ką matau savo piešinyje?“ Jei ne, tuomet galiu tai lengvai „pakeisti“ – perpiešti kitaip, nepatikusią vietą iškirpti, užtepti kita, man labiau patinkančia spalva.

Anot neuroedukaciios specialistės M. Mendelės-Leliugienės, labai veiksmingas pratimas yra savo nerimą, baimes ir įkyrias neigiamas mintis išpiešti. Tam pakanka tiesiog paprastų arba spalvotų pieštukų ir popieriaus. Piešimo procesui užtenka skirti 2-3 minutes, piešti energingai, ekspresyviai, greitai. Svarbiausia, savo juntamai baimei, nerimui atrasti formą, simbolį, t.y. tarsi pajausti, kaip jis atrodo: pavyzdžiui, apvalus, lipnus, spygliuotas, aštrus, sūkurinis, drebantis ir pan. Ekspresyviai greitai nupiešę piešinį jį suplėšykite į skutelius ir išmeskite savo nupieštą baimę, problemą. Visa tai galime atlikti smagiai, žaismingai arba aplaistant palengvėjimo ašaromis. Ir tuomet įvyksta mažytis stebuklas – mūsų gyvenime taip pat įvyksta realūs pokyčiai. Tokie piešimo eksperimentai ypač naudingi loginių tėvų argumentų nesuprantantiems vaikams. Pakeitęs savo piešinį vaikas įgauna patirties ir tikėjimo, kad pats aktyviai gali valdyti ir keisti aplinką. Toks patyrimas padeda sumažinti baimes, agresyvų elgesį, leidžia labiau pasitikėti savimi, atgauti saugumo jausmą.

Dailės terapija visada padeda

 Dailės terapija visada padeda – kūrybiniame procese dalyvaujantis  žmogus atsipalaiduoja, pasineria į savo savasties gelmes, kur slypi  vidiniai rezervai, potencialas. Kūrybinė veikla pažadina mūsų gyvybinę energiją, padeda atsikratyti pasyvumo. Ji visuomet mums sukelia teigiamų emocijų, skatina pasitikėjimą savimi. Gydymas arba savigyda per kūrybą neturi neigiamo šalutinio poveikio, yra prieinamas įvairaus amžiaus ir išsilavinimo žmonėms.

Dailės terapija rekomenduojama vaikams, kai jie jaučia didelį nerimą, sunkiai sutelkia dėmesį, nepasitiki savimi, turi didelių baimių, yra patyrę didelių emocinių ir psichologinių sukrėtimų, sunkiai valdo emocijas, turi bendravimo sunkumų, išgyvena svarbų gyvenimo pokytį ar tiesiog nori geriau pažinti save.

 Dailės terapija namuose

 Dailės terapija nereikalauja jokių meninių gebėjimų. Svarbiausia – pats kūrybinis procesas, kuris gali būti gydantis, ugdantis, atpalaiduojantis. Jeigu esate namuose su vaikais ir turite, tarkime, guašo – galite tapyti rankomis, delnais. Čia nėra jokių taisyklių, piešiame net neįsivaizduodami, kas gausis, žaidžiame su spalvomis, laisvai pasirinkdami tas, kurių norisi. Dailės terapijos užsiėmimas tampa ypatingu savęs pažinimo procesu, suteikia galimybę drąsiai ir atvirai pažvelgti į savo vidų, atsikratyti nerimo, paleisti įtampą. Piešti galima ir pagal muziką – kuriant pasitelkiama atmintis ir vaizduotė, susijusios su neįsisąmonintomis prasmėmis, kurios įgauna apčiuopiamą formą kūrinyje.

Galite atlikti ir keletą paprastų žaismingų pratimų: pasirinkite frazę ar posakį, kuris pakelia nuotaiką, pralinksmina ar motyvuoja. Iškirpkite tuos žodžius (iš senų žurnalų, plakatų ar pan.) ir, sukomponavę suklijuokite ant lapo. Jeigu nepavyksta rasti prasmingos frazės – galite tiesiog suklijuoti atsitiktinius patinkančius žodžius – pvz. laimė, džiaugsmas, nuotykiai, svajonė ir pan. Sukomponavę suklijuokite juos lape ir, pasitelkę turimas ar labiausiai patinkančias išraiškos priemones, sukurkite foną. Pabandykite išreikšti žodžiais ir pasakyti, kokius jausmus, asociacijas kelia sukurtas piešinys.

Dar vienas paprastas pratimas: apvedžiokite pieštuku ar teptuku savo dominuojančios rankos plaštaką. Ties kiekvienu pirštu parašykite savo gerą savybę, stiprybę. Nuspalvinkite kiekvieną pirštą ir visą plaštaką patinkančiomis spalvomis, priemonėmis, formomis, simboliais, paversdami visa tai į bendrą piešinį. 

Mūsų šalyje menų terapija tebėra nauja sritis, tačiau Lietuvos Sveikatos apsaugos ministro teikiamuose įsakymuose yra rekomenduojama įtraukti menų terapijos specialistus į sveikatinimo paslaugas teikiančias komandas.