Kaip atpažinti smurtą ir jam pasipriešinti

Kaip atpažinti smurtą ir jam pasipriešinti

Smurtas artimoje aplinkoje mūsų visuomenėje vis dar stigmatizuojamas. Vyrauja suvokimas, kad smurtaujama tik asocialiose šeimose – tad prabilti apie patiriamą smurtą tolygu pripažinti, jog mano gyvenimas nesusiklostė, priklausau asocialiai gyvenančiam visuomenės sluoksniui ir panašiai. Baimė ir gėda prabilti, ieškoti ir kreiptis pagalbos neretai įklampina į nesibaigiančią smurto karuselę, kurioje smurto auka tarsi praranda savo tapatybę, elementarų gebėjimą pasipriešinti smurtautojui ir apginti save bei smurto atmosferoje gyvenančius vaikus.

Apie rafinuotas smurto apraiškas

Specialistai, dirbantys su smurtą artimoje aplinkoje patiriančiais žmonėmis, remdamiesi savo patirtimi galėtų tik patvirtinti oficialią statistiką ir tyrimų duomenis: smurtą artimoje aplinkoje dažniausiai patiria moterys ir vaikai, dažniau yra smurtaujama socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose, tačiau – ką itin norėtųsi užakcentuoti – smurto apraiškos nesvetimos ir aukštą socialinę padėtį užimančiose, pasiturinčiose, aukštesnes pajamas ir auštąjį išsilavinimą turinčiose šeimose. Skirtumas vienas – šiose šeimose dažniau yra susiduriama su labiau rafinuotomis smurto apraiškomis. Tai yra, kalbame ne apie lengviausiai atpažįstamą ir tarsi primityviausią – fizinio smurto – formą, o apie sunkiau identifikuojamas smurto apraiškas: psichologinį, seksualinį, ekonominį. Kaip taisyklė – šios smurto formos sunkiau atpažįstamos ir žymiai sunkiau įrodomos – o tai ypač svarbu sprendžiant įvairius teisinius klausimus: skyrybos, vaikų priežiūra ir globa po skyrybų ir panašiai.

Taigi, pirmiausia reikėtų sąžiningai atsakyti sau: ar aš patiriu smurtą ir jo apraiškas? Jeigu taip – kokie galimi sprendimai ir išeitys? Ar galiu savarankiškai su tuo susitvarkyti, ar reikalinga specialistų ir institucijų pagalba?

Psichologinis smurtas

Tai yra sudėtingiausia atpažinti ir įrodyti smurto rūšis, kadangi psichologinis smurtas pasireiškia pačiomis įvairiausiomis formomis. Pavyzdžiui, nuolatinė partnerio ar sutuoktinio išsakoma kritika, žeminančios pastabos ir replikos, bet kokių pastangų nuolatinis ir nepagrįstas menkinimas – tai yra psichologinis smurtas. Taip pat ir riksmai bei barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, manipuliavimas asmeniu, grasinimas nužudyti, sužaloti ir pan. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina ir žeidžia savivertę bei verčia nuolat jaustis kaltu – visada, dėl visko, net jeigu tam, objektyviai žiūrint, ir nėra jokios priežasties. Psichologinio smurto aukoms ,,išgyti“ neretai prireikia daugybės metų darbo su savimi, padedant psichologams ar psichoterapeutams.

Ekonominis smurtas

Ši smurto forma yra susijusi su šeimos finansais. Ekonominis smurtas gali būti pačių įvairių formų. Pavyzdžiui, partneriui neleidžiama dirbti – tai ypač aktualu pasiturinčiose šeimose, kur didesnes pajamas gaunantis asmuo neretai reikalauja, kad mažesnes pajamas gaunantis partneris (dažniausiai – moteris) atsisakytų profesinės veiklos už ,,juokingą“ atlyginimą ir verčiau jau rūpintųsi namais, vaikais, vyru, buitimi ir pan. Kas nutinka tuomet? Nedirbanti ir pajamų negaunanti moteris tampa ekonomiškai priklausoma nuo partnerio – ji verčiama prašyti pinigų savo, vaikų ir netgi būtinosioms buitinėms reikmėms. Aukštesnio socialinio statuso šeimose, kurių kuriamas įvaizdis reikalauja, kad moteris išlaikytų tam tikrą išvaizdos ir aprangos ,,lygį“, ekonominis smurtas įgyja dar sodresnių atspalvių: būsi paklusni, ,,nekelsi bangų“, būsi ,,gera lovoje“ ir pan. – gausi pinigų, galėsi rengtis-puoštis, darytis ,,manikiūrus ir pedikiūrus“. Jeigu ne – pinigų negausi. Atsisakoma skirti lėšų netgi vaikų išlaikymui ir ugdymui, tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju ir panašiai. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius ryšius su smurtautoju.

Seksualinis smurtas

Seksualinis smurtas – tai situacija, kai asmuo yra verčiamas dalyvauti nepageidaujamoje, nepriimtinoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Žiniasklaidoje plačiai nuskambėjusi vienos Seimo narės iniciatyva seksualiniams santykiams turėti aiškiai išreikštą moters sutikimą, remiantis Skandinavijos šalių patirtimi, sulaukė nevienareikšmiškų reakcijų. ,,Tai ką, jau reikės parašo, kad permiegočiau su savo boba“, kiti pamokančiai priminė apie būtinybę atlikti „žmonos pareigą“ (suprask, mylėtis, kaip ir kada tik sutuoktinis to panorės, gimdyti vaikus ir pan.). Tarsi vis dar gyventume Žemaitės ,,Marti“ aprašomuoju laikotarpiu ir ištekėdama moteris taptų sutuoktinio nuosavybe . Pašaipų lavinos socialiniuose tinkluose sulaukė ir moteris, savo sutuoktinį oficialiai apkaltinusi seksualine prievarta. Pašaipos pašaipomis, bet akivaizdu, jog procesas pastaruoju metu jau pajudėjo.

Pokyčiai prasidėjo

Gera žinia ta, kad už lango – XXI amžius. Gyvename vakarietiškas vertybes ir europietišką požiūrį į žmogaus teises deklaruojančioje ir pripažįstančioje šalyje. Pokyčiai – kalbant apie seksualinį, ekonominį ir psichologinį smurtą – prasidėjo ir jie yra negrįžtami.

Jeigu patiriate, ar manote, kad patiriate smurtą artimoje aplinkoje, būtinai ieškokite pagalbos! Pasitarti ir pasikonsultuoti, taip pat ir anonimiškai, galite susisiekę el. paštu info@versmevarena.lt, telefonu +37061226912.