Vaiko nepriežiūra – irgi smurtas

Vaiko nepriežiūra – irgi smurtas

Nepriežiūra – tai pasyvus smurtas: nuolatinis šeimos nariui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, sukeliantis žalą ar pavojų jo gyvybei, sveikatai, raidai. Nuo nepriežiūros dažniausiai kenčia silpniausieji – vaikai, seneliai ir neįgalieji.

Nepilnamečio nepriežiūra ir apleistumas yra tada, kai suaugusieji nesirūpina vaiku. Būtent nepriežiūra, kaip viena iš smurto formų, visuomet sulaukia daugiausia prašymų išaiškinti, kas tai yra, kaip atskirti, kada tėvai ir globėjai negali tinkamai pasirūpinti vaiku dėl šeimą užgriuvusių finansinių problemų ir sunkumų, o kada nenori – dėl socialinių įgūdžių stokos, asocialaus gyvenimo būdo, asmenybės nebrandos ir panašiai.

Turbūt sutiksite, jog vaikams reikia, kad jais rūpintųsi, kad jie turėtų, ką valgyti, tinkamų drabužių ir reikalingų daiktų. Kad būtų saugi ir tinkama gyventi aplinka – t.y. lova, kurioje galėtų miegoti, zona ar stalas, kur galėtų ruošti pamokas ir pan. Svarbu, kad ateitų gydytojas, jei vaikas serga, kad vaikas būtų apsaugotas nuo pavojų. Jei tėvai ir globėjai tuo nesirūpina – tai ir yra nepriežiūra. Nepriežiūra pasireiškia šiomis formomis:

Fizinė nepriežiūra

Ji yra tuomet, kai nėra tinkamo būsto, bet elementarius higienos reikalavimus atitinkančio būsto, kai suaugusieji neduoda vaikui valgyti, nenuperka maisto ir produktų, kai nenuperka tinkamų drabužių, adekvačių lauko sąlygoms. Pavyzdžiui, žiemą vaikas neturi striukės, pirštinių ar batų, ateina į mokyklą ar ikimokyklinio ugdymo įstaigą dėvėdamas vasarinę avalynę spaudžiant šaltukui ir pan. Nepriežiūra yra ir tuomet, kai vaikai, ypač mažamečiai, yra ilgą laiką paliekami vieni, be suaugusiojo priežiūros, arba verčiami atlikti pagal jo jėgas ir amžių per sunkius suaugusiojo namų ruošos darbus. T.y. gaminti maistą šeimai ar mažesniems broliukams ir sesutėms, skalbti, prižiūrėti ir rūpintis jaunesniais vaikais.           

Medicininė nepriežiūra

Medicininė nepriežiūra yra tuomet, kai nesuteikiama pagalba susirgus, nesirūpinama vaiko sveikata. Tarkime, vaikas karščiuoja, blogai jaučiasi, yra vangus, tačiau tėvai ar globėjai nesidomi ir nesirūpina vaiko būkle, nepakviečia gydytojo, nesikreipia į gydymo įstaigą, nepasirūpina vaistais ir būtinomis procedūromis.

Socialinė nepriežiūra

Socialinė nepriežiūra yra tuomet, kai vaikui nesudaroma galimybė socializuotis, jis yra tarsi įkalinamas namuose, draudžiama ar nesudaromos net minimalios sąlygos bendrauti. Tai turi neigiamą įtaką vaiko raidai, socialinių įgūdžių formavimuisi. Socialinė nepriežiūra yra dažna problema ir kalbant apie neįgaliuosius – neįgaliam asmeniui nepritaikoma aplinka, kad jis galėtų bendrauti, turėti socialinius kontaktus.

Psichologinė – emocinė nepriežiūra ir smurtas
Psichologinė-emocinė pasireiškia visišku abejingumu ir neatliepimu vaikų emocinių poreikių kurie yra itin svarbūs jo asmenybės formavimuisi ir raidai. Nepriežiūra pasireiškia vaiko atstūmimu – kai suaugusieji nekreipia dėmesio į vaiką, ignoruoja jo prašymus, ignoruoja patį vaiką, ,,negirdi“ jo, elgiasi taip, tarsi vaikas neegzistuotų ir būtų visiškai nesvarbus. Nepriežiūra yra ir vaiko izoliacija – draudimas turėti draugų, bendrauti. Taip pat nuolatiniai priekaištai, gąsdinimas, patyčios, žeminimas, skatinimas netinkamai elgtis.  

Pedagoginė nepriežiūra

Pedagoginė nepriežiūra – labai dažnai stebimas reiškinys. Vaikas neleidžiamas į priešmokyklinio ugdymo įstaigą ir mokyklą, nemokomas, nekontroliuojamas mokyklos ir pamokų lankymas, nesidomima vaiko akademiniais pasiekimais.Pedagoginė nepriežiūra ir apleistumas labai dažnai yra pasekmė kitų nepriežiūros elementų: vaikas nelanko mokyklos, nes patiria patyčias iš bendraamžių, kadangi neturi tinkamų priemonių, drabužių, sąlygų mokytis ir pan.

Riba tarp skurdo ir nepriežiūros

Aišku, yra nepasiturinčiai gyvenančių šeimų, kurios neturi pakankamai pinigų ir kartais tėvai tiesiog neišgali nupirkti daug maisto ar naujų madingų drabužių, ar juo labiau išmaniųjų įrenginių, kuriais gali puikuotis bendraamžiai. Nežiūrint to, tėvai ir globėjai pagal išgales rūpinasi, kad vaikas nebūtų alkanas, kad jis nešaltų žiemą, kad turėtų reikiamas priemones mokyklai. Neretai į pagalbą pasitelkiami socialiniai darbuotojai, bendruomenė.

Tačiau yra tėvų, kuriems visiškai nesvarbu, ar jų vaikas pavalgęs, jie nesidomi jo sveikata ir nesirūpina, kad jis turėtų reikiamas mokyklines priemones, lankytų mokyklą ar kitą ugdymo įstaigą. Tai yra nepriežiūra.

Kaip elgtis, jeigu matau vaiko nepriežiūrą?

Turbūt sutiksite, jog kiekvienas vaikas turi teisę gyventi saugiame būste, saugioje aplinkoje, būti pavalgęs, turėti tinkamų drabužių ir reikiamų priemonių. Net jei tėvai finansiškai nepajėgia ir neišgali tuo pasirūpinti, vaiko interesai neturi nukentėti dėl šeimos patiriamo skurdo.

Jeigu pastebite akivaizdžius vaiko ar nepilnamečio nepriežiūros požymius – nelikite abejingi. Tai yra Jūsų, kaip atsakingo suaugusiojo pareiga. Daugiausia galimybių pastebėti problemą turi nepriežiūrą patiriančio vaiko kaimynai, bendruomenės nariai, mokytojai, auklėtojai, mokyklos ar seniūnijos socialiniai darbuotojai ir pan. Atsargiai pasikalbėkite su vaiku, jeigu esate kaimynas ar bendruomenės narys – pasikalbėkite su vaiko tėveliais, globėjais. Draugiškai pasiūlykite savo ar bendruomenės pagalbą. Jeigu tokių galimybių nėra – informuokite vaiko teises ginančias institucijas. Patyrę specialistai lengviau sugebės identifikuoti problemos priežastis ir pasiūlys sprendimų. O jų tikrai yra įvairių. Visuomet stengiamasi į situaciją šeimoje reaguoti empatiškai ir jautriai: valstybė siūlo šeimai įvairias finansinės ir socialinės paramos priemones. Tai ir nemokamas maitinimas vaikams, ir dienos centrai, ir socialinės pašalpos šeimai, ir parama mokyklinėms prekėms bei priemonėms įsigyti. Paramą neretai teikia ir įvairios įmonės, ūkininkai, bendruomenės.

Socialinių įgūdžių stokojantiems tėvams bei globėjams teikiama ir specialistų pagalba – mokantis jiems tapti rūpestingesniais, priskiriant socialinį darbuotoją šeimos stebėsenai.

Svarbiausia – nelikime abejingi. XXI amžiuje skurstančių, mokyklos nelankančių ir neprižiūrėtų vaikų neturėtų būti. 

 

Scroll to Top