Pozityviosios pertraukėlės – modernus būdas spręsti konfliktus šeimoje
Pozityviosios pertraukėlės – modernus būdas spręsti konfliktus šeimoje
Pozityvi tėvystė, pozityvios tėvystės pricipai, pozityvus bendravimas su vaiku – nors šios sąvokos vis dažniau girdimos mokyklos ir klasės tėvų susirinkimuose, žiniasklaidoje, neretai šie terminai skamba tarsi burtažodžiai, kurie užtikrins sklandų ir nekonfliktišką bendravimą su vaiku, ypač paaugliu, ir atneš ramybę į šeimą. Kaip tai veikia realiame gyvenime, ir ar tai apskritai veikia? Kaip visa tai galiu pritaikyti savo šeimoje?
Pozityviosios pertraukėlės metodas
Pasak specialistų, taikydami įvairius auklėjimo metodus, tėvai retai susimąsto, kaip vaikas jausis, ką galvos, kokias išvadas pasidarys apie save ir kitus bei kaip elgsis ateityje. Dėl visų šių priežasčių pozityvios tėvystės disciplina naudoja „pozityviosios pertraukėlės“ ( angl. Positive Time-out) metodą. Jis labai skiriasi nuo įprasto pertraukėlės metodo, kai vaikui liepiama eiti į kitą kambarį, arba dar blogiau – vaikas ,,pastatomas į kampą“ – kad apmąstytų savo blogą elgesį. Dažniausiai nuėjęs į kitą kambarį vaikas galvoja ne apie savo, o apie tėvų blogą elgesį ir jaučiasi neteisingai apkaltintas. Bet dar blogiau būna tada, kai vaikas pradeda galvoti, kad jis yra „blogas“ ar „ne visai geras žmogus“.
„Pozityvioji pertraukėlė“ naudojama tam, kad vaikas pasijaustų geriau, teigia J. Nelsen (2006) ir pateikia tėvams keturias rekomendacijas, kaip galima įtraukti vaikus sudarant „pozityviosios pertraukėlės“ atmosferą:
- Prieš pradėdami taikyti šį metodą paaiškinkite savo vaikui apie „pozityviosios pertraukėlės“ naudą jūsų santykiams. Pabandykite paaiškinti jam, kad tik tada, kai jis geriau jausis, jis galės geriau elgtis. Papasakokite, kaip svarbu nusiraminti ir prieš sprendžiant konfliktą palaukti, kol visi jausis gerai. Lengviausias būdas įtikinti savo vaiką apie šio metodo naudą – pradėti jį naudoti ir išbandyti patiems. Kai jaučiate, kad nebegalite susivaldyti, nueikite į kokią nors privačią patalpą, pavyzdžiui, vonią ir pasistenkite nusiraminti. Laikykite vonioje savo mėgstamą knygą ar kitą priemonę, kuri padėtų jums nukreipti mintis, atsipalaiduoti, nusiraminti ir atgauti jėgas bei gebėjimą racionaliai mąstyti.
- Leiskite savo vaikui pasirinkti ar net susikurti vietą, kurioje jis leis savo „pozityviąsias pertraukėles“. Jeigu vaikas negali pats pasirinkti ir susirasti vietos, kurioje bus per pertraukėlę, tai reiškia, kad jis nėra pakankamai suaugęs, kad galėtų naudotis šiuo metodu. Išaiškinkite, kad pozityviosios pertraukėlės tikslas – ne nubausti jį ar priversti kentėti, o paskatinti apmąstyti situaciją ir nusiraminti. Kartu su vaiku pagalvokite, ką jis galėtų veikti savo erdvėje per tą pertraukėlę, kas padėtų jam nusiraminti. Galbūt jam padėtų, jeigu jis paskaitytų, pažaistų ar paklausytų muzikos. O gal jam užtektų paprasčiausiai pailsėti? Dažniausiai pozityviosios tėvystės seminarų ir diskusijų metu tėvai ima prieštarauti, kad vaikui būtų leidžiama daryti ką nors malonaus pertraukėlės metu. Jie mano, kad leisdami tuo metu vaikui skaityti ar žaisti, paskatins jo blogą elgesį. Tokie tėvai vadovaujasi įsitikinimu, kad vaikas elgsis geriau tik tada, kai bus nubaustas, ir nesupranta, kad vaikas elgsis geriau tik tada, kai jis jausis geriau.
- Iš anksto susitarkite su savo vaiku dėl pertraukėlės. Paaiškinkite, kad konflikto metu vienam iš jūsų arba abiem gali prireikti pertraukėlės, kad nusiramintumėte ir galėtumėte sėkmingai susidoroti su susidariusia konfliktine situacija ar iškilusia problema.
- Padėkite savo vaikams suprasti, kad tik tada, kai jie jaučiasi geriau, jie gali lengviau išspręsti problemą. Ne visada reikia ieškoti problemos sprendimo, kartais užtenka ir pertraukėlės, kad vaiko elgesys pasikeistų. Dažniausiai vaikui užtenka tik pasijausti geriau, kad jo elgesys taptų socialiai priimtinas.
Dauguma tėvų nežino paveikių alternatyvų bausmėms. Labai svarbu suvokti, kad leidimas savo vaikui padaryti pertraukėlę ir nusiraminti nėra nuolaidžiavimas. Pozityvūs auklėjimo metodai galimi tik tada, kai tėvai tuo pat metu sugeba būti geranoriški ir ryžtingi, suvokia savo veiksmų ilgalaikes pasekmes ir perpranta tikrąsias savo vaiko elgesio priežastis.
Taigi, labai svarbu visiems sukurti reikšmingus pokyčius vaikų ir šeimų gyvenime, o pozityvi tėvystė neabejotinai teigiamai veikia vaikų elgesį, kai atsiranda sudėtingas laikas vaiko gyvenime, kuris gali lemti pablogėjusius vaiko akademinius pasiekimus, polinkį į rizikingą elgesį, suprastėjusius tarpusavio santykius su tėvais, bendraamžiais, kitais aplinkiniais ir kt.