Neuroedukacija. Kaip pažadinti savo prigimtines galias

Neuroedukacija. Kaip pažadinti savo prigimtines galias

Įvairias krizines situacijas išgyvenantiems žmonėms – tai ir smurtas artimoje aplinkoje bei įvairios smurto apraiškos, sudėtingos skyrybos, toksiški santykiai  ir pan. –  neretai siūloma išvandyti dailės terapiją ar neuroedukacinius metodus bei užsiėmimus.

Neuroedukacija – viena iš neuromokslų sričių, ieškanti atsakymų, kaip ir kokiais metodais galima padėti žmogui keisti požiūrį, mąstymą bei elgseną. Neuroedukacija, kaip ir kiti neuromokslai, remiasi neurobiologo Giacomo Rizzolatti teorija apie veidrodinius neuronus ir naujausiais tyrimais apie tai, kad žmogaus psichika yra labili, t.y. galinti keistis bei paslanki. Todėl, pasitelkus specialius metodus, galima išugdyti naujas smegenų neuronų asociacijas, naujus sąlyginius refleksus, suaktyvinti vidinį savireguliacijos mechanizmą, kuris yra atsakingas už žmogaus fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą.

Neuroedukaciniai metodai

2015 metais viena žymiausių neuroedokacijos specialisčių Lietuvoje Marija Mendelė-Leliugienė patobulino ir suklasifikavo penkių grupių neuroedukacinius modelius. Tai- vizualizacijos, kalbiniai kodai, testai, pratimai ir neurodailės terapija. Jie gali būti naudojami:

• Siekiant  sustiprinti ir tausoti savo bei savo artimųjų psichoemocinę ir dvasinę sveikatą – t.y. patiriant stresą ir jo sukeltus požymius, smurtą, išgyvenant nerimą, baimes;

• Psichosomatinio skausmo kilmės suvokimui ir jo išvedimui iš kūno.

• Socialinio, emocinio ir dvasinio intelekto ugdymui.

• Naujoms neuronų jungtims bei asociacijoms sukurti.

„Mano sukurti neuroedukacijos metodai remiasi prielaida, jog kiekvienas gyvas žmogus turi vertikaliąją dimensiją – dvasią, kaip galią gyventi. Turi sąmonės galias ir turi prigimtines galias savigydai, natūraliai yra orientuotas į gėrį, turi laisvą valią pasirinkti gyventi ir išgyti, turi laisvą valią, esant poreikiui, keisti mąstymą, požiūrį, gilintis į savo vidinės visatos pažinimą,-“ teigia M. Mendelė-Leliugienė.

Neuroedukacija – prigimtinių galių pažadinimas

 Žmogus į pasaulį ateina turėdamas prigimtines galias: dvasingumą, kūrybingumą, savigydą… Neuroedukacija yra nuostabus įrankis padedantis mums pažadinti ir plėtoti šias galias. Kiekvienas turime prigimtinę galią ne tik valdyti savo fiziologiją, keisti gyvenimo būdą, koreguoti mąstymą, bet ir valdyti savo kūno bei smegenų biocheminę sudėtį bei biocheminius procesus. Neuroedukacija mums suteikia galimybę į pokytį: pokytį savo mintyse, žodžiuose ar poelgiuose. Tai įrankis, statybinė medžiaga, tiesianti tiltą tarp mūsų sąmonės ir pasąmonės. Mes leidžiame sau būti, kurti, atrasti, suprasti, keisti ir keistis ir netgi sveikti. Pažadiname savo prigimtines galias savigydai, t.y. galime suaktyvinti vidinį savireguliacijos mechanizmą, kuris yra atsakingas už žmogaus fizinę, emocinę ir dvasinę sveikatą. 

Pradėkime nuo minčių higienos

Norint suvaldyti besikaupiantį nerimą, baimes bei pagerinti savo psichologinę, o tuo pačiu ir fizinę savijautą, pirmasis žingsnis, kurį turime žengti – tai suvokti, kad nerimas, baimė, savigrauža, negatyvios ir įkyrios mintys teršia mūsų smegenis, keičia biocheminius procesus mūsų nenaudai ir, sukeldamos nuolatinį stresą, silpnina imuninę sistemą. Gera žinia ta, kad kiekvienas žmogus turi galią valdyti savo mintis, t.y. sustabdyti savęs teršimą toksinais. Kaip tą padaryti ir nuo ko pradėti? ,,Pirmiausia – nuo emocinės higienos, tai yra neigiamų emocijų išveikimo. Palyginčiau tai su emociniu dantų valymu. Tikrai, tai yra lygiai tas pats, kaip valytis dantis, norint juos apsaugoti nuo ėduonies bei palaikyti malonų burnos kvapą. Emocinių dantų valymas padės užlopyti skyles, per kurias patenka įkyrios mintys, baimės ir pan.-“ teigia M. Mendelė-Leliugienė ir pasidalija keletu patarimų, kaip atsikratyti destruktyvių emocijų.

Paprasti būdai išvalyti neigiamas emocijas

Paprasti būdai išvalyti neigiamas emocijas – tie, kuriuos saugiai galite atlikti namuose, be specialistų priežiūros. Tam tinka …bokso kriaušės daužymas – ne sporto tikslais ar siekiant tapti Lietuvos bokso čempione ar čempionu, o norint išlieti susikaupusias neigiamas mintis, pyktį. Neturite bokso kriaušės – tiks ir pagalvės kumščiavimas. Aišku, nerekomenduotume vėliau ant jos miegoti. Galite pasitelkti ir intensyvų, ekspresyvų šokimą pagal mėgstamą muziką – panaudokite ir modernaus baleto elementus, kurie padės paleisti įtampas ir išleisti emocinį krūvį iš viso kūno. Galima plėšyti ir storą popierių arba, drauge su vaikais – tiesiog senus laikraščius, žurnalus. Plėšyti supykus, intensyviai, iš visų jėgų ir po to ant tų suplėšytų skiaučių dar pašokinėti, tarsi sutrypti ir sunaikinti viską, kas trukdo gyventi – baimę, pyktį, nerimą, pasibjaurėjimą. Pamatysite, kaip palengvės…

Aišku, tinka ir lėkščių daužymas, bet tai gal ir ne pats saugiausias ir racionaliausias būdas išlieti neigiamas emocijas.

Užpildykime laisvą erdvę teigiamomis emocijomis

Pasak specialistės, mūsų galvoje, kaip ir visur kitur, galioja fizikos dėsnis: tuščia vieta nebūna, ji būtinai kuo nors užsipildo. Tad, išveikus destruktyvias mintis ir emocijas, būtina laisvą erdvę užpildyti teigiamomis, pozityviomis. Tai gali būti padėka sau ir kitiems, Dievui, Kūrėjui. Tai gali būti ir geri bei malonūs prisiminimai. Tai gali būti tiesiog buvimas ,,čia ir dabar“, sąmoningai gėrintis žydru dangumi, paukščių čiulbėjimu, gražia gamta, gerais darbais ir panašiai. Tuščios vietos užpildymui geromis mintimis ir emocijomis reikia skirti nuo trijų iki trisdešimties minučių. Tam galima pasitelkti vadinamąją meno terapiją – tapant, piešiant, muzikuojant, šokant. Jeigu esate namuose su vaikais ir turite daug guašo – galite tapyti rankomis, delnais. Čia net nereikia mokėti piešti, čia nėra taisyklių… Piešiame, net neįsivaizduodami, kas gausis, žaidžiame su spalvomis, laisvai pasirinkdami tas, kurių norisi. Neuroedukacinis užsiėmimas tampa ypatingu savęs pažinimo arba net ir „stebuklingo“ gijimo procesu, galimybe drąsiai pažvelgti į savo vidų.