Teisiniai tėvystės aspektai
Teisiniai tėvystės aspektai
Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. 1-983 ratifikuota 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir turėtų būti taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, reglamentuojančiais klausimus dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų. Jungtinių Tautų Organizacijos Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą.
Svarbu sudaryti vaikams tokias sąlygas, kurios leistų kurti vaikams saugią ir laimingą vaikystę. Vaiko interesus pirmiausia lemia jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, augimas ir tobulėjimas.
Tėvų ir globėjų pareigos
Vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą, taip pat vaiko pareigos ir atsakomybės ugdymu, vaiko parengimu savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje.
Pozityvios tėvystės filosofija
Taigi, svarbu visiems tėvams, įtėviams, globėjams siekti išugdyti tokias vaiko savybes, kurios padėtų jam atskleisti savo asmenybę, identitetą, potencialą, kad užaugęs jis sugebėtų visiškai save realizuoti. Pažymėtina, kad pozityviosios tėvystės filosofija koncentruojasi į vaiko galimybių, stiprybių ir gebėjimų ugdymą.
Siekdami, kad mūsų vaikas augtų laimingas ir tinkamai elgtųsi, mes patys turime būti laimingi ir mylintys, o ne pikti ir nelaimingi. Pozityviosios tėvystės požiūriu mūsų vaikai yra tokie, kokie esame mes patys. Kaip mes elgiamės su savo vaikais, taip mūsų vaikai elgsis su mumis, tai, ką mes duodame, mums sugrįžta su kaupu (Coste, 2009)[1].
Taigi kuo geresni mes būsime savo vaikams, tuo geresni žmonės jie užaugs. Svarbu, kad gerumo nepainiotumėte su nuolatiniu nuolaidžiavimu ir pataikavimu vaiko norams savo poreikių sąskaita. Vaikams nėra reikalingi nuolat besiaukojantys tėvai, kadangi vėliau jie to paties gali reikalauti iš savo vaikų. Jiems reikalingi tėvai, paisantys savo poreikių, gerbiantys save, mokantys mylėti save ir kitus, gebantys džiaugtis gyvenimu, o svarbiausia – laimingi.
Mes esame veidrodžiai, o vaikai yra mūsų atspindys
Taip, vaikai iš tiesų yra mūsų atspindys. Jie užaugs ne tokie, kokius mes norime juos užauginti, bet tokie, kokie esame mes patys… Taigi pozityvi tėvystė visų pirma apima asmeninius tėvų pokyčius ir tobulėjimą. Jeigu norime pakeisti vaiko elgesį, visų pirma turime nuspręsti, kaip keisimės patys. Vaikai mokosi stebėdami savo tėvus, o dar tiksliau – jie paprasčiausiai kopijuoja tėvų elgesį. Deja, ne tik teigiamą, bet ir neigiamą.
Šeima – svarbiausias vaiko gyvenimo modelis
Šeima – svarbiausias modelis, iš kurio vaikas mokosi bendrauti ir įgyja pagrindinių socialinių įgūdžių. Jeigu šeimoje vaikui trūksta tėvų meilės ir dėmesio, jis pradeda tolti ir užsisklendžia. Tačiau jeigu vaikai auga šiltoje, mylinčioje ir dėmesiu apgaubtoje aplinkoje, jie atsikleidžia visomis savo geriausiomis savybėmis ir tampa sėkmingais suaugusiais žmonėmis. Todėl svarbiausia tėvų ir globėjų užduotis – puoselėti sveikus ir šiltus, tarpusavio pagalba, pagarba ir empatija grįstus santykius.
[1] Coste, B. Positive Psychology Theory and Positive Parenting. 2009. Prieiga per internetą: <http://www.positive-parenting-ally.com/psychologytheory.html>