Tolerancijos stoka – viena iš smurto priežasčių

Moteris – irgi žmogus?
“Pavojingiausi eismo dalyviai – taksistai, mikroautobusų vairuotojai ir moterys” – taip skambėjo solidaus interneto portalo straipsnio pavadinimas prieš gerą dešimtmetį. Šiandien taip parašyti, turbūt, jokia žiniaskaidos priemonė jau neišdrįstų – lyčių lygybės srityje šiokia tokia pažanga išties padaryta. Bet, žvilgtelėjus į straipsnių komentarus internete, tikrai aptiksime ne vieną moteris žeminančią ir įžeidžiančią frazę – “Moteris – irgi žmogus”, “blondinė už vairo”, na, o jeigu jau “bobą paskyrė vadovauti” tai tikrai nieko gero nelauk. “Boba” viešai išvadinta net ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šie tarsi nekalti pašmaikštavimai kuria patyčioms palankią terpę ir atskleidžia visuomenėje vis dar dominuojantį požiūrį į moterį kaip į žemesnės “prabos” ir todėl mažiau pagarbos vertą individą, sudaro prielaidas žeminti moters orumą, menkinti pasiekimus ir diskriminuoti, smurtauti. Statistikos departamento duomenimis 2020 m. policijoje užregistruoti 58 553 pranešimai apie smurtą artimoje aplinkoje, t. y. po 160 pranešimų kasdien arba po 1 pranešimą kas 10 minučių. Daugiau nei 80 % nukentėjusiųjų – moterys.

Moteris karjeristė ir kitos nelaimės
Tolerancijos stoka gali pasireikšti ir per tradicinių lyčių vaidmenų visuomenėje įtvirtinimą. Pavyzdžiui, „Eurobarometro“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad net 73 proc. lietuvių mano, jog, gimus vaikui, būtent moteris turėtų imti vaiko priežiūros atostogas – kitaip tariant, daryti karjeros pertrauką. Manančių, jog taip turėtų pasielgti vyras – perpus mažiau, vos 30 proc. Palyginimui, Švedijoje už moterų “pareigą” imti vaiko priežiūros atostogas pasisakė tik 10 proc. respondentų. Konservatyvūs visuomenės įsitikinimai gali reikšti, jog asmenys, neatitinkantys visuomenės primestų standartų, gali jaustis nesuprasti ar net būti smerkiami. Tad karjeros siekiančios moterys, taip pat kaip ir vyrai, nusprendę pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis, gali jausti visuomenės spaudimą ir atsisakyti savo pasirinkimų ar ambicijų. Diskriminacinį požiūrį patiria ir pasirinkusieji tradiciškai vienai ar kitai lyčiai priskiriamas profesijas – pavyzdžiui, slaugytojo profesiją pasirinkęs vyras ar sunkiasvorę autotransporto priemonę vairuojanti moteris. Stebina ir nepalankus Lietuvos visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus amžiaus bendraradbius, neįgaliuosius.
Vistk daugiausiai visuomenės spaudimo ir smerkimo patiria homoseksualūs asmenys – pagal neigiamą požiūrį į šią socialinę grupę esame vieni iš ES lyderių.

Tolerancijos mokomės ir mokysimės visa gyvenimą – kaip individai, kaip visuomenė. Pokyčiai neįvyksta per dieną ar mėnesį.